09/07/2021
Įrašas be nuotraukos apie įrašus be nuotraukų arba, tiksliau, apie tylą.
Praėjusio įrašo komentaruose gavau pylos nuo Ligitos (kurios vestuves teko vesti 2019 metais), kad mes neturime bendros nuotraukos... Kaltas, pripažįstu. Iš tikro neturiu jokių nuotraukų iš daugelio savo vestų švenčių - ne dėl to, jog atmestinai į jas žiūrėčiau, o dėl to, kad tiesiog... Turbūt toks esu.
Pirma tai labai nemėgstu fotografuotis. Tikrai labai. Galėtų pasirodyti keista - renginių vedėjas, atrodo visą laiką dėmesyje, o nemėgsta fotografuotis... Bet renginio vedimas yra gyvas organizmas - tu pasakai žodį, atlieki veiksmą ir iš karto gauni publikos atsaką - gerai tai ar negerai, ar šiuo metu reikia mažiau energijos ar kaip tik ją kelti aukštyn... Gyvame bendravime yra labai daug dedamųjų, kuriomis šventės metu reikia laviruoti, kad akimirka būtų tokia, kokios būtent šiai publikai ir reikia. Iš kameros viso to tu negauni - ji tik žiūri į tave. Viskas. Jokios emocijos ir jokio atsako.
Antra - vos išsitraukęs kamerą (mobilųjį telefoną) tu rizikuoji sugadinti akimirkos žavesį. Ar jums yra tekę kada nors būti su draugais ir atsitikus kažkam neįtikėtino, įspūdingo vos tik visi pradėjo traukti telefonus ir filmuoti, ta akimirka pasibaigė... Tu neesi čia ir dabar jei gyveni dėl to, kad pagautum kadrą, kurį galėtum įsidėti į instagramą, kad surinkt dar papildomų laikų. Kam tie laikai instagrame, jei mes jų pilna jaučiame čia, šią akimirką? Tikrų laikų, kurie išreiškiami gyvomis šypsenomis ir natūraliomis emocijomis.
Trečia - šventėse mano darbo įrankis yra mikrofonas. Ne fotoaparatas ar telefonas. Aš nelakstau aplinkui vienoj rankoj laikydamas mikrofoną, kitoj telefoną, kad nusifotografuoti. Nežinau, man tai atrodo neprofesionalu. Aš jau geriau nulėksiu greit prigriebsiu momentinį fotoaparatą, kad padaryti nuotrauką savo klientams prisiminimui, negu pasidarysiu nuotrauką sau, kad po to panaudočiau reklamai... Sako meskit į mane akmenį, kas be nuodemės. Taip, tikrai esu daręs tai - ieškojęs akimirkų, kurias galėtum įamžinti, kad galėtum pasidalinti. Bet tai bedarydamas aš pats vidumi suvokiu, kad šią akimirką esu atitrūkęs nuo to, ką iš tikro turėčiau daryti - kurti šias akimirkas. O natūraliai kurti ir dar tuo pačiu metu fotografuoti man nesigauna.
Kadangi šio sezono pradžios, dėl puikiai visiems suvokiamų priežasčių, teko laukti tikrai ilgai, nemažą laiko dalį galvojau ką daryti su šiuo savo page'u. Kurį laiką jis iš vis buvo miręs. Dabar prascrolinau ir paskaičiavau, kad praėjusiais metais iš vis padariau 6 įrašus.... Vienas buvo iš vestuvių. Oho! Ir tai be jaunųjų, o tik su komanda. Taigi visiškai suprantu, kodėl Ligitai ir gal dar ne vienai porai kilo toks klausimas - kodėl Laurynas su mumis neįsikėlė nuotraukos. Atsiprašau dėl to. Tikrai ne dėl jūsų, o tik dėl mano kaltės tai (neį)vyksta...
Iš vis buvo kilus mintis čia nuotraukų daugiau nebekelti, o tik rašyti. Bet turbūt 21 amžiui toks avangardinis požiūris į viešuosius ryšius nebūtų įvertintas nei publikos nei facebooko algoritmų.
Tad šiemet išsikėliau sau iššūkį - iš kiekvienos šventės turėti bent po vieną nuotrauką. Ne programos metu, ne tuo metu, kai vyksta dalykai, o tiesiog viena akimirka, su žmonėmis, kuriems skiriu būtent šį vakarą. Kol kas šis iššūkis einasi puikiai, labai tikiuosi nepaslysti. Ir jei šį įrašą skaito žmonės, kurių šventės kartu mes dar nešventėm - nesikuklinkit prieiti prie manęs ir pasakyti "Laurynai, pasidarom nuotrauką kartu?". Aš tikrai neatsasikasysiu - gal tiesiog šią akimirką pats vis dar neišsidrąsinau to paklausti...
