Teamwork misija - sujungti žmones per bendras patirtis. Tai daugiau nei tik vardas, tai idėja, kad stipriausios akimirkos kyla iš bendrystės.
09/02/2025
Dažniausiai socialiniuose tinkluose žmonės giriasi, kaip jiems sekasi. Šį kartą noriu su jumis pasidalinti dažnai nutylima puse.
Penktadienį (vasario 7 d.) vedžiau paskutinį savo žiemos sezono įmonės renginį. Ir, tiesą sakant, dar neturėjau dienos su tiek iššūkių. Griuvo, gedo, neveikė viskas, kas tik galėjo neveikti. Bet apie viską nuo pradžių.
Renginio startas – 19:00 val., vienoje iš Vilniaus gatvės erdvių. Pagrindinė veikla – muzikinis protmūšis su įžangine improvizacijų dalimi. Vakarėlio tema – „Hipiai“.
Pastaruoju metu darbinis kompiuteris kažkaip spyriojosi, jau buvau apsilankęs pas meistrą, kuris padarė diagnostiką, patikino, kad didelių bėdų nėra, gal tiesiog buvo perkaitęs. Tačiau penktadienį apie 14 val. jis visiškai numirė. Viskas. Amen. Nėra gyvybės ženklų. Turiu atsarginę protmūšio versiją cloude, bet ji – ne galutinė. Nėra hipiškos personalizacijos ir dizaino detalių. Laikas tirpsta, lieka vos kelios valandos iki renginio...
Greitai ieškau specialisto, kuris galėtų ištraukti failus iš negyvo kompiuterio. Lygiai 15 valandą ir 16 minutę suorganizuoju informacijos, o svarbiausia protmūšio atgavimo operaciją. Mano antrosios pusės pagalba kompiuteris keliauja pas jį, o aš – į miestą, kuriame pamažu prasideda spūstys. Pasiskolinu jos laptopą, taip pat turiu ir savo MAC'ą, bet jame neturiu MS „Office“. Tiesą sakant ofisu jau kurį laiką aktyviai nebesinaudoju, tik Power Pointu protmūšiams.
Apie 16 val. pasiekiu renginio vietą. Liko 3 valandos iki renginio starto. 16:38 mane pasiekia emailas su atgautu protmūšiu… YES! Vakarėlis išsaugotas. Parsisiunčiu jį, įsikeliu į skolintą kompiuterį, jau einu jungti jį prie sistemos ir… JAME NĖRA HDMI JUNGTIES!!! OMG. Per visus stresus net neapsžiūrėjau pasiskolinęs.
Greitai traukiu savo MAC'ą vis dar be Ofiso, kuris jau siunčiamas, licenzija nupirkta, bandau jį jungti prie vietinės aštuonių televizorių sistemos – nieko. Bandau kitą laidą – nieko. Vaizdas tai mirga, tai dingsta, tai atsiranda, tai "NO SOURCE DETECTED"… Renginio pradžia nenumaldomai artėja, o vaizdo nėra. Skambinuosi dar pagalbos, kad vežtų dar kitą kompiuterį, troubleshootinu visas įmanomas bėdas, niekas neveikia… Jau pradedu tikrai nervintis, nes šventės pradžia jau visiškai čia, o NIEKAS NEVEIKIA. Po visų bandymų pasijungti suprantu: bėda – pačioje vietinėje televizorių sistemoje. Kažkur bus laidas lūžęs arba prastas kontaktas. Sąmoningai giliai įkvėpiu ir garsiai pasakau sau – fokusuosuosi į ką aš dabar galiu padaryti, o ne į ko negaliu.
18:30 val. jau atvyksta užsakovė su keliomis kolegėmis. Mano medžiaga vis dar niekur netransliuojama. Televizoriai rodo "NO SOURCE DETECTED" arba mirguliuoja su vaizdu, arba vienas rodo, kitas – ne. Suprantu, kad viskas, pirminis renginio planas neįmanomas. Išjungiu televizorius lauk. Mintyse dar kirba planas skambinti kolegoms, kad vežtų kitą televizorių, projektorių ar kažką, bet ši salė yra pailga, siaura ir pastačius vieną vaizdo šaltinį, dalis dalyvių nematytų nieko. Dėl to ta vietinė technika teoriškai buvo ideali mūsų planuotam protmūšiui, tačiau tik teoriškai... Nežinau kodėl ji sugalvojo neveikti būtent šį vakarą, bet tai jau praeitis.
18:40 val. Pasikviečiu organizatorę, paaiškinu situaciją, pripažįstu, kad pirminis vakaro planas nebeįmanomas, bet turiu minčių kaip išgelbėti vakarą. Man ji patvirtina, jog niekas iš svečių net nežinojo kaip viskas turi vykti, tad darykime ką galime.
Kaip mes galim išgelbėti vakarą, kurio pagrindinė veikla yra protmūšis, o ekranų neturime? Bet gi mes visi kišenėse turim savo asmeninius ekranus! O aš organizuoju ne tik klasikinius protmūšius, bet ir interaktyvias viktorinas, kuriose klausimus reikia atsakinėti telefonų pagalba. Na aišku, ir tokioje viktorinoje dažniausiai būna pagrindinis ekranas, bet dažniausiai nereiškia, jog visada. Viskas ko reikia norint prisijungti prie žaidimo yra tiesiog suvesti jo web adresą savo telefonų naršyklėse.
Interaktyvią muzikinę viktoriną aš turiu, tik problema – ji yra bendrinė muzikos tematika – jokių hipiškų klausimų ar turinio. Bet gi klausimus ir informaciją aš turiu, juos tik reikia ištraukti iš atgauto PPT ir sudėti į viktorinos platformą. Per paskutines penkiolika minučių iki renginio starto, perkeliu turinį į viktorinos platformą, kol dar vyksta įžanginė renginio dalis, per vakarienės dalį ir pertraukėles dar pašlifuoju žaidimą ir spėju!
Nė pats nesitikėjau, kad ši improvizacija visiškai pramuš stogą. Renginys įvyko be jokių projektorių, bendro ekrano, bet su nerealia atmosfera. Šokome kaip Vito Pauleko freakai (rekomenduoju pasidomėti apie jį!). Energija veržėsi pro visur, po programos dalyviai nenorėjo manęs išleisti namo. Nešė ant rankų (kol nenugriuvom 😂 ) Euforija visiška. Ir svarbiausia – niekas net neįtarė, kad tai nebuvo suplanuota.
Tai buvo energijos bomba, paskutinę minutę improvizuota vakaro veikla, renginio planas apverstas aukštyn kojom, daug improvizacijos... Bet po visko, važiuodamas namo pagalvojau, kad būtent tai ir yra patirtis – išsisukti net kai viskas griūva, griūva iki tiek, kad jau atrodo galėtum sulįsti į neviltį ir ten pasilikti, bet negali, nes visas renginys yra tavo rankose. Su patirtimi tu turi ne tik žinias, bet ir įrankius padaryti tą, kas gali atrodyti neįmanoma. Vakarykštė diena buvo totalus emocinis rollercoasteris – nuo visiškos duobės iki atominės bombos sprogimo. Tai buvo turbūt aukščiausias emocinis taškas per visą žiemos renginių sezoną. Matomai prie to prisidėjo ir tai, kad pakilau iš labai. LABAI. žemai.
Apie tokią dienelę, manau, F.Nietzsche tikrai turėtų ką pasakyti.
