25/01/2025
Kai nuovargis temdo akis... Istorija iš gruodžio.
Tiesą pasakius fotosienelės man niekada nepatiko. Privačiose šventėse dažniausiai rekomenduoju jų net nedaryti, tačiau verslo renginiuose fotosienos yra neatsiejama dalis. Na ir šiemet tų verslo renginių kaip tyčia pasitaikė.
Gruodžio pradžioje sulaukiau renginio režisieriaus skambučio, kad reikalinga sienelė temai “Laukiniai vakarai” ir reikia greitai pateikti užsakovams sąmatą.
Sudėliojau pasiūlymus su sąmatomis iš akies, nes nebuvo kada apklausti tiekėjų. Užsakovai patvirtino patį sudėtingiausią ir brangiausią variantą. Fotosienelei skirtas biudžetas 1500 eur.
Tuomet nusiunčiu tiekėjams užklausas dėl datos, transportavimo, kainų ir iš karto gavus atsakymus atlieku rezervacijas.
Suvedinėju galus sąmatoj, fotosienelės pagrindas (ta medinė dalis su vartais) įrašau 500 eur. Žiūriu, kiek čia lieka algos ir ar dar galiu kažką pridėti. Lieka apie 400 eur, super, manau visai neblogai. Likus kelioms dienoms iki renginio, man naktį dzinkteli mintis, kad reikia dar kartą paskaityti laišką apie sienelės nuomos kainą. Ir ką jūs sau galvojat? Mano klausimas buvo “Kokia fotosienelės nuomos kaina su transporto paslaugom ir be?”, aš gavau atsakymą “Nuoma 300 ir atvežimas 500 + PVM”. Bet pavargusi galva, kai permetė akimis laišką pirmą kartą suprato taip “Sienelės nuoma be atvežimo 300eur, su atvežimu 500 eur”. Matematika paprasta. Biudžete sienelės kaina su transportu išauga 300 eur. Iš mano uždarbio 400 eur lieka 100 eur, nes biudžeto įmonei keisti negaliu.
Susikeikiau. Kažkas pakiša mintį, kad atsisakyti iš viso projekto (susirgau, negaliu ir t.t.), bet greit ją nuvedu, nes aš savo klientų nepavedu ir už savo klaidas atsakau tik pati. Kad ir skaudžiai. Ir tada nusprendžiu “ištaškyti” ir tą likusį 100 eur uždarbio ant dekoracijų ir bent padaryti wow.