15/02/2025
Ar Donaldas Trumpas iš tiesų parduos ne tik Ukrainą, bet ir Lietuvą kruvinam žudikui iš Rusijos, ar neparduos – ne tai yra svarbiausias klausimas. Svarbiausias klausimas yra tai, ar mes šiandien neparduosime savo saugios ateities, skęsdami nesibaigiančiose diskusijose apie tai, ką turi daryti kiti, ir nekreipdami dėmesio į tai, ką privalome daryti patys, jei norime užtikrinti savo Tėvynei ir savo žmonėms saugią ateitį.
Lietuvos patriotai, Lietuvos, o ne savo kišenės verslo lyderiai, Lietuvos šviesuomene, bręstanti verslo, mokslo, visuomenės inteligentija, metas pabusti ir vienytis! Gerbiamieji, galite neabejoti, kad ir JAV, ir Rusijoje, ir Lietuvoje godžios kapitalo grupės darys viską, kad Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino taiką paverstų kišenių pripildymo taika, tad svarbiausia, ką darysime mes: ar stengsimės, kad ši taika, kad ir kokia purvina ji būtų, nesutrukdytų mums stiprinti savo valstybės ir kurti saugią ateitį mūsų žmonėms?
Tai daryti galime ir privalome. Ne bėgti, o matyti realybę, kurioje mūsų politinėje, verslo ir informacinėje erdvėje pilna išorinių ir vietinių įtakos darytojų finansuojamo troliško triukšmo, tuštybės, godumo, tik savo interesų matymo ir demonstratyvaus patriotimo, todėl net ir tie, kurie bando vienyti pažangai, gynybos stiprinimui ir ryžtingam jos finansavimui, nedrįsta vienyti konkrečioms reformoms ir daugybei kitų būtinų sprendimų, tarp kurių – ir priešinimasis Rusijai naudingai įtakai, stabdančiai Lietuvos ekonominę pažangą ne kažkur Vokietijoje, Švedijoje ar Ukrainoje, o čia, mūsų šalyje.
Tad jei mes kartu, nebandysime paremti pažangos, jei netapsime ta jėga, kuri skatina įveikti baimes, įtaką ir asmeninius interesus vardan saugios Lietuvos ateities, augs tikimybė, kad pažanga bus daug mažesnė, nei būtina. Todėl šiandien, 2025 m., švęsdami Vasario 16-ają, mes privalome rasti jėgų vienytis ir kurti saugią ateitį, kad po dešimties metų, 2035-aisiais, netaptume tais kitais, kurių teritorija bus dalinamasi dėl naujos taikos. Neleiskime, kad taip atsitiktų.
Gerbiamieji, prie šio kreipimosi į Jus, pateikiu ir dešimties „Lietuvos Davoso“ forumo sesijų trumpus aprašymus (iš viso vyks daugiau nei 27 sesijos), kad būtų akivaizdu, kaip tai, ką mes darome, yra svarbu. Kad visi, kas turi bent kruopelytę partizaninio patriotizmo, o ne praktikuoja nomenklatūrinį, suprastų, kaip svarbu vienytis. Kas galite, įsigydami kvietimą, o kas negalite – stebėdami nemokamai transliuojamas sesijas, kurių bus gana daug, kas galite – remdami forumą ir didindami jo informacinę galią arba dalydamiesi svarbiausiomis įžvalgomis, kurios padėtų Lietuvoje formuoti informacinę bei vertybinę aplinką, palankią sprendimams, kurie yra būtini, jei norime, kad 2035 m. Lietuva taptų laisvės uola, o ne nauju V. Putino ordos grobiu.
Dėkoju visiems, kurie dirbate Lietuvai, ir raginu vienytis!
Eduardas Eigirdas
Žurnalistas, žurnalo „Valstybė“ vyr. redaktorius
„Lietuvos Davoso“ forumo iniciatorius
𝐃𝐞𝐬̌𝐢𝐦𝐭 𝐬𝐞𝐬𝐢𝐣𝐮̨, 𝐝𝐞̇𝐥 𝐤𝐮𝐫𝐢𝐮̨ „𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐃𝐚𝐯𝐨𝐬𝐞“ 𝐛𝐮̄𝐭𝐢𝐧𝐚 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐲𝐭𝐢𝐬
𝐍𝐀𝐂𝐈𝐎𝐍𝐀𝐋𝐈𝐍𝐄̇ 𝐋𝐈𝐄𝐓𝐔𝐕𝐎𝐒 𝐄𝐊𝐎𝐍𝐎𝐌𝐈𝐊𝐎𝐒 𝐀𝐔𝐆𝐈𝐌𝐎 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀.
Visi jau daug kartų girdėjome, jog mums Lietuvoje reikia 12 mlrd. eurų, kad iki 2030-ųjų sukurtume diviziją, tačiau iš tiesų Lietuvai per artimiausią dešimtmetį yra ne mažiau svarbu patiesti tvirtus pamatus spartesniam, bet stabiliam ekonomikos ir BVP augimui. Jei BVP išaugs dešimtimis milijardų eurų, o tai yra realu, mes galėsime finansuoti ne tik divizijos sukūrimą, bet ir papildomus pajėgumus, Užsitikrinant, kad auganti piliečių gerovė leis išsaugoti ir piliečių vienybę, kuri būtina kuriant stiprią valstybę ir priešinantis klastingoms, korumpuotoms, mafijinėms mūsų valstybę skaldančioms ir žudančioms Rusijos įtakoms. Kokią ambicingą ir stiprią turėsime nacionalinę Lietuvos ekonomikos augimo viziją, tokią stiprią ir vieningą turėsime ir valstybę. Sesijos tikslas – suburti pažangiausius Lietuvos pramonės ir verslo lyderius, kad identifikuotų sprendimų ir investicijų visumą, dėl kurių galėtume tikėtis maksimaliai teigiamo efekto auginant Lietuvos ekonominę galią, gynybos ir žmonių gerovės finansavimo potencialą.
𝐕𝐀𝐋𝐒𝐓𝐘𝐁𝐄̇𝐒 𝐈𝐑 𝐕𝐄𝐑𝐒𝐋𝐎 𝐓𝐄𝐂𝐇𝐍𝐎𝐋𝐎𝐆𝐈𝐍𝐄̇𝐒 𝐏𝐀𝐙̌𝐀𝐍𝐆𝐎𝐒 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀. Šimtai milijardų eurų ir JAV dolerių artimiausiais metais bus įlieta vien tik į dirbtinio intelekto technologinę pažangą. Kiek jų liks Lietuvoje? Kiek milijardų sugebėsime atsiriekti, kiek naujų pažangių verslų ir naujų gerai mokamų darbo vietų sukursime, kiek šimtų milijonų pajamų gaus Lietuvos ir jos miestų biudžetai augant technologiškai pažangiems sektoriams, kurių augimas didintų ir vidaus prekybos bei paslaugų sektorių pajamas, kaip ir valstybės biudžetą bei jo galimybes finansuoti gydytojų, mokytojų, policininkų, karių ir kitų nuo valstybės ekonominės galios priklausančių piliečių atlyginimus bei didinti pensijas?
Mums reikia, kad tai vyktų ypač galingai, todėl nuo to, kokią technologinės valstybės ir verslo pažangos politiką artimiausiais metais vykdysime, priklausys galimybės tiek finansuoti Lietuvos saugumą, tiek ir užtikrinti piliečių gerovės augimą, taigi – kurti stiprią valstybę. Sesijoje, skirtoje Lietuvos valstybės ir verslo technologinei pažangai, bursime pažangiausių verslų atstovus, startuolių ir vienaragių kūrėjus bei politikos lyderius, kad sutartų dėl svarbiausių sprendimų, galinčių padėti Lietuvai pasinaudoti technologinės pažangos atveriamomis galimybėmis.
𝐋𝐈𝐄𝐓𝐔𝐕𝐎𝐒 𝐆𝐘𝐍𝐘𝐁𝐎𝐒 𝐏𝐑𝐀𝐌𝐎𝐍𝐄̇𝐒 𝐏𝐋𝐄̇𝐓𝐑𝐎𝐒 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀.
Kovo 19-ąją, tą pačią dieną, kai vyks ir „Lietuvos Davoso“ forumas, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pristatys Europos viziją, kaip bus kuriama gynybos pramonė ir didinama Europos Sąjungos gynybinė galia. Po pietų preliminariai sutarta, kad nuotoliniu būdu svarbiausias įžvalgas eurokomisaras pristatys ir „Lietuvos Davoso“ dalyviams bei forume dalyvausiantiems žiniasklaidos atstovams, tuo pačiu ir visai Lietuvai.
Tai bus pagrindas itin svarbiai diskusijai apie būtinus sprendimus, kurių turime siekti Lietuvoje, jei norime, kad gynybos pramonės potencialo Europos Sąjungoje plėtra turėtų didžiausią teigiamą poveikį mūsų šalies ekonomikai, naujoms darbo vietoms, biudžeto pajamoms ir gerovei, kad Lietuvos gynybos stiprinimas ne baigtųsi investicijomis į statybą ir ginklus, o padėtų stiprėti gynybos pramonei, nes tai stiprintų ir gynybinį potencialą, ir valstybės ekonomiką.
𝐆𝐄𝐑𝐎𝐕𝐄̨ 𝐈𝐑 𝐊𝐎𝐍𝐊𝐔𝐑𝐄𝐍𝐂𝐈𝐍𝐆𝐔𝐌𝐀̨ 𝐃𝐈𝐃𝐈𝐍𝐀𝐍𝐂̌𝐈𝐎𝐒 𝐄𝐍𝐄𝐑𝐆𝐄𝐓𝐈𝐊𝐎𝐒 𝐏𝐋𝐄̇𝐓𝐑𝐎𝐒 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀.
Visi žino, kad Rusija milžiniškus resursus nuolat investuodavo tam, kad trukdytų Lietuvai ne tik žengti energetinės nepriklausomybės keliu, bet ir siekti energetinės gerovės. Dažniausiai tai darydama remdavosi godžiomis kapitalo grupėmis, savo interesus iškeliančiomis aukščiau už valstybės, ir taip užsitikrindavo, kad Lietuvos energetikos sistema bus labiau priklausoma nuo importo, o kainos – didesnės nei dalyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Mūsų pareiga – neleisti, kad taip atsitiktų, todėl kaip 20 metų kovėmės su Rusijos ir jos sąjungininkų įtaka, taip šį darbą tęsime ir „Lietuvos Davoso“ forume – subursime valstybės ir savivaldos, verslų ir pramonės atstovus, energetikos ir ekonomikos ekspertus, kad sutartų dėl sprendimų, kurie formuotų Lietuvoje energetinę rinką, kurioje piliečių gerovė būtų paremta ne tuo ar ne tik tuo, kad valstybė dotuos jų energijos kainas, nes tai mažins valstybės galimybes finansuoti kitas sritis, tarp jų – ir gynybą, o visų pirma tuo, kad veikianti sistema didins pigesnės, tam tikrais atvejais – ir valstybės remiamos, elektros energijos gamybos apimtis.
Taip tikslingai formuojant aplinką, palankią mažesnėms kainoms, nes tai didins visų žmonių gerovę bei pramonės ir verslo konkurencingumą, o tai ir vėl stiprins valstybę bei didins piliečių gerovę. Tai – itin svarbus tikslas, nes jei apsimesime, kad to daryti nereikia, jį iš karto pakeis Rusijos ir godžių kapitalo grupių tikslas prisikimšti kišenes.
𝐓𝐀𝐋𝐄𝐍𝐓𝐔̨ 𝐈𝐒̌𝐒𝐀𝐔𝐆𝐎𝐉𝐈𝐌𝐎, 𝐒𝐔𝐒𝐈𝐆𝐑𝐀̨𝐙̌𝐈𝐍𝐈𝐌𝐎 𝐈𝐑 𝐏𝐑𝐈𝐓𝐑𝐀𝐔𝐊𝐈𝐌𝐎 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀.
Rusijos finansuojamos struktūros dirba iš visų jėgų, kad Europos piliečiai girdėtų tik gąsdinimus imigracija, o ne pagrindinio Donaldo Trumpo sąjungininko Elono Musko raginimus į JAV pritraukti kuo daugiau talentų iš viso pasaulio, nes ne tik E. Muskas su D. Trumpu, bet ir V. Putinas puikiausiai supranta, kad XXI a. ekonominė valstybių galia ir žmonių gerovė visų pirma yra paremta technologijų verslais ir juos kuriančiais bei vystančiais talentais. Rusija tikslingai veikė ir veiks, kad talentai aplenktų Lietuvą, taip pat ir „savų“ rankomis, kurie, užuot rūpinęsi Lietuvai naudinga imigracija, tik gąsdina.
Tikriausiai net nesuprasdami, kaip taip kenkia ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir valstybės ateičiai. Nes ką labai svarbu suvokti, kad rūpintis talentų pritraukimu yra įmanoma tik tikslingai kuriant ekosistemą, palankią technologinių verslų plėtrai ir talentų pritraukimui, o tuo pačiu išsaugojant turimus talentus bei susigrąžinant tuos, kurie paliko Lietuvą. Kuriuos, priešingu atveju, rizikuotume prarasti galutinai.
Deja, dėl trolių veikimo didelė dalis Lietuvos žmonių net nesuvokia, kad jei per dešimtmetį sugebėtume išsaugoti, susigrąžinti ar pritraukti bent dvi dešimtis tūkstančių talentų, gautume milijardinę naudą tiek biudžetui, tiek vartojimui šalies viduje, tiek pensininkų pensijoms. Būtent todėl privalome nepasiduoti Maskvos įtakai ir stengtis konkuruoti su E. Musku, kad kuo daugiau talentų liktų Lietuvoje, o jei pavyks – kad pritrauktume talentų, būtinų mūsų pažangių verslų plėtrai iš kitų valstybių, įdarbinant juos kurti stiprią Lietuvos valstybę.
𝐃𝐈𝐃𝐙̌𝐈𝐔̨𝐉𝐔̨ 𝐌𝐈𝐄𝐒𝐓𝐔̨ 𝐈𝐑 𝐒𝐎𝐒𝐓𝐈𝐍𝐄̇𝐒 𝐄𝐊𝐎𝐍𝐎𝐌𝐈𝐍𝐄̇𝐒 𝐏𝐋𝐄̇𝐓𝐑𝐎𝐒 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀.
Lietuvos politikos lyderiai ketina kurti regionų ministeriją. Tai gali būti nebloga idėja, jei tarp svarbiausių jos tikslų būtų siekis skatinti pažangą tuose regionuose, kuriuose tokia pažanga turėtų didžiausią teigiamą ekonominį efektą visos valstybės piliečių gerovei, nes šiuo metu šis potencialas yra apleistas.
Ironiška, bet šiandien toks regionas yra Vilnius, Lietuvos sostinė, šiemet skambiai besivadinanti ir žaliąja Europos sostine yra trečia Europoje pagal spūsčių dydį. Jei prie šios problemos pridėsime stringančius būsto projektus ir itin prastai išvystytą socialinio būsto jaunoms šeimoms ekosistemą, gausime neproporcingai brangstantį NT ir jo nuomą, smarkiai mažėjantį didžiausio Lietuvos ekonominio centro patrauklumą, ypač jaunoms šeimoms ir jauniems profesionalams. Ilgainiui tai kenks ir pažangiems verslams bei valstybei, nes ekonominė nauda, kuri turėtų pasiekti jaunas šeimas ir profesionalus bei skatinti juos rinktis dirbti ir kurti Lietuvoje, toliau koncentruosis tik sėkmingai NT projektus vystančių verslininkų sąskaitose.
Kaip rašome naujajame žurnalo „Valstybė“ numeryje, teoriškai tokia situacija gali būti atsitiktinė. Tačiau gali būti ir vietinės bei nacionalinės valdžios apsileidimo bei neįgalumo susivienyti ir ryžtingai realizuoti sisteminius sprendimus, mažinančius kamščius gatvėse ir NT sektoriuje rezultatas. Ką daryti yra būtina, nes ir šiuo atveju ilgalaikė nauda būtų skaičiuojama milijardais.
Privalome apie tai kalbėti, todėl kviesime forume dalyvauti, tiek Vilniaus, tiek Kauno ir Klaipėdos merus bei atsakingus nacionalinės politikos lyderius tartis, kaip galime didžiausią ekonominį potencialą turinčius Lietuvos miestus paversti jaunų šeimų, talentų ir klestinčių verslų, o ne biurokratų ir siauro rato sėkmingų NT veikėjų rojumi. Privalome tikslingai siekti, kad didžiausią ekonominį potencialą turintys Lietuvos miestai kurtų gerovę jų žmonėms ir visai Lietuvos valstybei.
𝐌𝐎𝐊𝐄𝐒𝐂̌𝐈𝐔̨ 𝐏𝐎𝐋𝐈𝐓𝐈𝐊𝐎𝐒 𝐆𝐘𝐍𝐘𝐁𝐀𝐈, 𝐏𝐀𝐙̌𝐀𝐍𝐆𝐀𝐈 𝐈𝐑 𝐆𝐄𝐑𝐎𝐕𝐄𝐈 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀̨ ir 𝐕𝐈𝐒𝐔𝐎𝐓𝐈𝐍𝐄̇𝐒 𝐆𝐘𝐍𝐘𝐁𝐎𝐒 𝐊𝐎𝐍𝐂𝐄𝐏𝐂𝐈𝐉𝐎𝐒 𝐈̨𝐆𝐘𝐕𝐄𝐍𝐃𝐈𝐍𝐈𝐌𝐎 𝐒𝐄𝐒𝐈𝐉𝐀̨ būtina vertinti kartu su bent keliomis 𝐕𝐄𝐑𝐒𝐋𝐎 𝐈𝐑 𝐊𝐈𝐓𝐔̨ 𝐒𝐑𝐈𝐂̌𝐈𝐔̨ 𝐄𝐋𝐈𝐓𝐎 𝐀𝐓𝐒𝐀𝐊𝐎𝐌𝐘𝐁𝐄̇𝐒 𝐔𝐙̌ 𝐋𝐈𝐄𝐓𝐔𝐕𝐎𝐒 𝐀𝐓𝐄𝐈𝐓𝐈̨ sesijomis, kurias organizuodami stengsimės stiprinti elito lyderystę, kuri šviestų ir ragintų Lietuvos piliečius remti būtiną pažangą. Nes be pažangos minėtose srityse, kuri demonstruotų, kad Lietuvos elitas sugeba įveikti savo bailumą, godumą bei prisitaikėliškumą ir vienijasi stiprinti valstybę, tikėtis, kad visuomenė parems būtinas mokesčių transformacijas ar visuotinę gynybą, yra nerealu. Geriausiu atveju ir vėl bus priimti tik daliniai sprendimai.
Tad Lietuvos gynybos stiprėjimą, kaip ir ekonomikos augimą, artimiausiais metais skatins skolinti pinigai gynybai, tačiau ilgainiui šis stimulas išsisems ir tada drastiškai išaugs tikimybė, kad patį pavojingiausią Lietuvai etapą, apie kurį išsamiai rašome naujajame žurnalo „Valstybė“ numeryje, pasitiksime ne stiprėdami, o stagnuodami.
Tačiau jei užsitikrinsime, kad bent kiek didesnė patriotiško Lietuvos elito dalis paremtų ir aktyviai įsitrauktų į ekonominį visuomenės švietimą (to siekiame tiek organizuodami „Lietuvos Davoso“ forumą, tiek leisdami žurnalą „Valstybė“ ir net šiuo kreipimusi) mes ne tik realizuosime gynybos ir ekonomikos stiprinimo spurtą, bet ir patiesime tvirtą pamatą ilgalaikiam ekonomikos augimui. Taigi, stiprėsime ne penkerius, o 10 ir 15 metų, tai yra visą tą laikotarpį, kai ir turėtume.
Apie tai raginame susimąstyti Lietuvos verslo elitą, kurio atstovai ir šiandien, prieš šį forumą, mums atvirai sako, kad jei forumas rūpintųsi, kaip padėti jų verslui, tai jie tikrai jame dalyvautų ir jį remtų. Taip jie ignoruoja faktą, kad jei jie nesiruošia iškelti savo verslų iš Lietuvos (į kitas valstybes iškelia tik pelnus), būtent tai, ką mes darome, ir yra didžiausias rūpinimasis jų verslais, nes mes rūpinamės, kad valstybė, kurioje veikia jų verslas, būtų stipri ir saugi.
Apie tai privalome kalbėti garsiai ir aiškiai, ypač šių metų Vasario 16-ąją, kai Ukrainai peršama siaubinga taika. Jei leisime, kad šiandien Lietuvos laisvės dvasia būtų užgožta kišeninių interesų, jei nesugebėsime vienytis bei vienyti Lietuvos žmonių, kad vykdytume Lietuvai, jos saugumui ir jos žmonių gerovei naudingiausią politiką, ir taip elgsimės, nes bijosime, nes patogiau plaukti informacinio srauto upe, nes naudingiau rūpintis tais verslais, kurie tarpsta šiandien ir kurie pokyčių nenori, kaip galime tikėtis saugios ateities?
Tokiu atveju 2035-ieji bus labai niūrūs, gal net grėsmingi. Negalime leisti, kad taip atsitiktų, todėl iš visų jėgų vienysime Lietuvos visuomenę ir Lietuvos verslo, politikos ir visuomenės lyderius, kad kurtume šviesią ir saugią ateitį. Tikimės, kad ir Jūs rasite jėgų vienytis ir vienyti kurti stiprią valstybę.
Žurnalas VALSTYBĖ skirtas aktyviems visuomenės nariams, suvokiantiems, kad jų verslo bei kūrybos sėkmė priklauso nuo valstybės vystymosi.
