Šimtmečio moterys

Šimtmečio moterys Istorinis spektaklis Spektaklis "Šimtmečio moterys" – 2018 -aisiais unikalią kūrybinę grupę sutelkęs meninis iššūkis.

Projektas inspiravo mus išsamiam istoriniam tyrimui bei paskatino iškelti pamatinius klausimus - kas mums šiandien yra Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjos, kokią vietą moterys, atsidavusios tarnystei tautai, jos nepriklausomybei ir gerbūviui užima mūsų amžininkų lietuvių atmintyje? Spektaklio siužetą istoriškai įrėmina dvi kertinės datos - 1907 Kaune įvykęs I Lietuvos moterų suvažiavimas ir

1937 Kaune įvykęs II Lietuvos moterų suvažiavimas bei tuo metu aktyviai visuomeniniuose procesuose dalyvavusių moterų: G.Petkevičaitės - Bitės, J.Žymantienės-Žemaitės, S.Smetonienės, J.Tūbelienės, O.Rymaitės gyvenimo ir sudėtingų likimų peripetijos.

Po 3 suvaidintų spektaklių. Po tiesiog neįtikėtinų žiūrovų, jų šiltų žodžių, kurie net fiziškai sušildė bebaigiančius su...
01/12/2024

Po 3 suvaidintų spektaklių. Po tiesiog neįtikėtinų žiūrovų, jų šiltų žodžių, kurie net fiziškai sušildė bebaigiančius suledėti kūnus (kolumbariumas nešildomas). Susikrovus visas dekoracijas, prožektorius. Atsigręžus į koplyčią, kuri dvi dienas buvo virtusi Dianos Glemžaitės ir Irenos Petkutės alsavimo vieta. Išeinant suvokti, kad dabar esi kitoks, nei buvai. Ačiū visiems prisidėjusiems♥️!

„Tai – istorija apie partizanes, kurių kova ginklu ir žodžiu, dažnai lieka istorijos paraštėse“. Jau lapkričio 29-30 d. ...
28/11/2024

„Tai – istorija apie partizanes, kurių kova ginklu ir žodžiu, dažnai lieka istorijos paraštėse“. Jau lapkričio 29-30 d. Tuskulėnų rimties parko koplyčioje – kolumbariume įvyks spektaklio "Žodžiai, sklidę miškais" premjera.
Kviečiame!

Spektaklį „Žodžiai, sklidę miškais“, pasakojanti Lietuvos partizanių istoriją pristato jo kūrybinė komanda.

Kviečiame pasekti puslapį Žodžiai, sklidę miškais, kuriame bus skelbiama informacija apie naują spektaklį, kurio premjer...
23/11/2024

Kviečiame pasekti puslapį Žodžiai, sklidę miškais, kuriame bus skelbiama informacija apie naują spektaklį, kurio premjera laukia jau lapkričio 29 d. ir 30 d. (nuorodos komentaruose) 👇

KĄ RINKTI PREZIDENTU?  "1922 m. spalio 21 d., kai Respublikos Prezidentą rinkti turėjo Seimas, profesorius Mykolas Riome...
08/05/2024

KĄ RINKTI PREZIDENTU?

"1922 m. spalio 21 d., kai Respublikos Prezidentą rinkti turėjo Seimas, profesorius Mykolas Riomeris dienoraštyje rašė „Paskutiniu metu krikščionys demokratai ir socialistai liaudininkai derasi dėl kompromiso. Kalbama, kad pastarieji siūlo Jono Vileišio kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. [...] Vileišis būtų vienas geriausių kandidatų, mat jis švarus, populiarus, drąsus, gerbiamas žmogus, žinomas visoje šalyje, o jo vardą mielai mini tiek lietuviai, tiek kitataučiai, gyvenantys šalyje.“ Vėliau, tarp partijų pradėjus derinti Prezidento kandidatūrą, paaiškėjo, kad krikščionių demokratų partijos kandidatas A. Stulginskis netiko liaudininkams, o liaudininkų kandidatas J. Vileišis kategoriškai netiko krikdemams. Buvo atmesta ir A. Smetonos kandidatūra, kaip netinkanti liaudininkams. Tačiau galimais kandidatais buvo paminėti E. Galvanauskas, T. Naruševičius ir A. Krikščiukaitis. Vis dėlto kompromisine kandidatūra buvo pasirinktas P. Leonas; apie jį gana kritiškai atsiliepė M. Riomeris: „Taip, berods jis taps Prezidentu. Leonas nėra Lietuvai nusipelnęs žmogus, nėra rimtas, vertas pagarbos. Taip, jis nekvailas, nors karštakošis, labai nekantrus, nekartą įsitikinau, kad dar labai aršus ir kartais nemalonus. Faktas – jis nesusitepęs, nenusikaltęs, tačiau nacionalistas, pasiduoda politinėms srovėms [...]. Leono, kaip kandidato į prezidentus trūkumas yra tas, kad jis nemoka užsienio kalbų (supranta vokiškai ir prancūziškai, bet praktiškai nekalba).“
Šaltinis: Istorinė LR prezidentūra Kaune
Iliustracijos šaltinis: LCVA

Su Teatro diena, mielieji !!! 🎭Prezidento Antano Smetonos  laikotarpiu kultūros srityje prioritetas buvo skiriamas šviet...
27/03/2024

Su Teatro diena, mielieji !!! 🎭

Prezidento Antano Smetonos laikotarpiu kultūros srityje prioritetas buvo skiriamas švietimui ir teatrui. Teatras buvo globojamas kaip ypatingas kultūros židinys, nes jo repertuaras geriausiai tarnavo tautiškumo sklaidai ir tautos auklėjimo tikslams.
Prezidentas Antanas Smetona iki išnaktų diskutuodavo su taupiuoju finansų ministru Juozu Tūbeliu, kuris priekaištavo, esą, neracionalu Valstybės teatro išlaikymui skirti po 2,5 mln. litų kasmet, apkarpius kitų kultūros įstaigų biudžetus.
Rež.Borisas Dauguvietis taip įvardyjo pagrindinius teatro uždavinius: gaivinti mūsų tautą, kad po artistų vaidybos, žmonės panorėtų ir daugiau, ir sėkmingiau dirbti, skatinti didžiavimąsi, kad esame lietuviais !
Tad to linkime visiems, tiek scenoje, ar prie jos esantiems, tiek mylintiems teatrą žiūrovams!

Su kovo 11 🇱🇹! Teplevėsuoja amžinai!!!
11/03/2024

Su kovo 11 🇱🇹! Teplevėsuoja amžinai!!!

1918 m. vasario 17 d., visuomenininkės ir moterų teisių gynėjos išėjo į Kauno gatves, reikalaudamos kooptuoti (įtraukti)...
17/02/2024

1918 m. vasario 17 d., visuomenininkės ir moterų teisių gynėjos išėjo į Kauno gatves, reikalaudamos kooptuoti (įtraukti) moteris į Lietuvos Tarybą.
Moterys Tarybai įteikė peticiją, surinkusią apie 20 000 parašų. Ja reikalauta, kad Lietuvos Taryba „kooptavimo keliu pakviestų savo tarpan moteris, kurios dalyvautų visuose jos posėdžiuose ir darbuose.

Peticija iškelto tikslo nepasiekė, tačiau jau 1918 m. lapkričio 2 d. Laikinojoje Konstitucijoje moterims buvo suteikta rinkimų teisė. Šiuo klausimu Lietuva buvo viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje, o tai – neabejotinai moterų solidarumo ir sutelktumo rezultatas.

Vytė, Nacionalinės emancipacijos dienos simbolis, autorė – Shaltmira, dizainas – Gabijos Bubnytės.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena💛💚♥️!Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Nutarimą dėl nepriklausomos ...
16/02/2024

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena💛💚♥️!

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu

Fotografė Aleksandra Jurašaitytė
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6

  svetur, PrahojeČekijos lietuvių bendruomenėPrahoje gavome karališką dovaną — beveik 4 valandų ekskursiją! Ačiū nuostab...
15/02/2024

svetur, Prahoje
Čekijos lietuvių bendruomenė

Prahoje gavome karališką dovaną — beveik 4 valandų ekskursiją! Ačiū nuostabiai profesionaliai gidei Danutei Reichovai!

Ogi čekų ir lietuvių ryšiai siekia labai senus laikus! Jau apie 1380 metus Karolio IV įsteigtame Prahos universitete studijavo pirmieji lietuviai. Lenkijos karalienė Jadvyga 1397m. Prahoje įkūrė lietuvių studentų teologijos kolegiją. Kryžiaus žygių prieš husitus ir derybų dėl Čekijos sosto metu Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas į Čekiją pasiuntė savo atstovą Žygimantą Kaributaitį, kuris atvykęs su savanorių kariuomenės būriu, padėjo husitams.
Vytauto brolis Butautas 1370–72 gyveno Čekijos karaliaus Karolio IV dvare Prahoje, buvo dešiniąja imperatoriaus ranka. Iš jo gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.

Vyriausias Jogailos sūnaus Kazimiero sūnus Vladislovas II 1471 m. tapo Čekijos karaliumi ( nuo 1490 m. ir Vengrijos karalius) ir valdė iki savo mirties 1516 metų!

  svetur PrahojeArtėjančias 106-ias Lietuvos valstybės atkūrimo metines  sutikome drauge su Prahos lietuviais. Susitikim...
15/02/2024

svetur Prahoje

Artėjančias 106-ias Lietuvos valstybės atkūrimo metines sutikome drauge su Prahos lietuviais. Susitikimas vyko be galo gražioje šv. Vaitiekaus bažnyčios salėje. Ir nors buvome girdėję, kad bendruomenė — negausi, tačiau salė prisipildė žiūrovų, o tokios atmosferos, kokia tvyrojo spektaklio metu, seniai nebuvome patyrę!
Dėkojame Lietuvos ambasada Prahoje / Embassy of Lithuania in Prague , Čekijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos garbės konsului Sauliui Bazevičiui.
Labai ačiū bendruomenės pirmininkui p. Tomui Krasauskui ! Beje, jo įkurtoje kino mokykloje “ Prague Film School” jau 20 metų sėkmingai mokosi studentai iš viso pasaulio! O mums labai pasisekė, spektaklio apšvietimas buvo absoliučiai profesionalus 😊!
Ačiū ambasados darbuotojai Silvijai Kloudovai! Ir už skanią kavą☕️!
“Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga”.
XIX a. lietuvių švietėjas Mikalojus Akelaitis
💛💚♥️

  svetur, Prahoje
15/02/2024

svetur, Prahoje

25/01/2024
Labdaros baliai – neatskiriama Laikinosios sostinės kultūrinio pulso dalis. Labdarystė tarpukariu plėtota visus metus, t...
06/01/2024

Labdaros baliai – neatskiriama Laikinosios sostinės kultūrinio pulso dalis. Labdarystė tarpukariu plėtota visus metus, tačiau labdaros balių ypač padaugėdavo tarp Kalėdų ir Užgavėnių. Šis laikas vadintas balių sezonu.

1930 m. spaudoje apie šį laikotarpį buvo rašoma: „Kaip tik baigiasi mėsėdas, ūžia visas Kaunas. Ar jauni, ar senas diedas sukasi kaip jaunas…“, „Taip ir eina per sezonus baliai, arbatėlės… Mat lietuviškas fasonas ruošti vakarėlius…“

Labdaringos akcijos ir renginiai pradėti rengti jau pirmaisiais nepriklausomybės metais. Kuriant jauną valstybę lėšų stigo daugelyje sričių, tad buvo sugalvojama įvairių rinkliavos tikslų: remiami nepriklausomybės kovose dalyvavę kariai, karo invalidai, beglobiai vaikai, neturtingi studentai, seneliai, įvairių organizacijų veikla, besikuriančios meno institucijos ar net Lietuvos laivyno kūrimas.

Pagrindinis balių sezono pobūvių tikslas buvo surinkti lėšų labdarai. Be to, juose buvo galima neoficialiai aptarti reikalus, susitikti su aukštais pareigūnais, įgyti jų prielankumą, pavyzdžiui, kad ir gerai pasirodžius per šokius.

Tokie neoficialūs susitikimai buvo ir puiki proga išgauti reikiamos informacijos. Matyt, ne veltui prezidentą Antaną Smetoną į užsienio pasiuntinybių pobūvius dažnai lydėdavo žmona, dukra bei adjutantas. Prasidėjus šokiams jam būdavo nurodoma pašokdinti užsienio pasiuntinių damas ir šokant sužinoti iš jų kuo daugiau gandų.

Kvietimus gavusiems asmenims kartais būdavo prirašomas ir pageidautinas aprangos kodas. Pavyzdžiui: „Rūbai vyrams – smokingas, frakas arba uniforma, moterims – baliaus suknelės arba tautinis kostiumas.“

Su šventėmis, brangieji🎄😇! Sugrįžtančios šviesos !Kalėdų eglutė, Boleslawos Zdanowskos nuotr., 1930 m., Vilnius ( iš wil...
26/12/2023

Su šventėmis, brangieji🎄😇! Sugrįžtančios šviesos !

Kalėdų eglutė, Boleslawos Zdanowskos nuotr., 1930 m., Vilnius ( iš wilnoteka.lt)

Address

Vilnius
08122

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Šimtmečio moterys posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Šimtmečio moterys:

Videos

Share