Šimtmečio moterys

08/05/2024

KĄ RINKTI PREZIDENTU?

"1922 m. spalio 21 d., kai Respublikos Prezidentą rinkti turėjo Seimas, profesorius Mykolas Riomeris dienoraštyje rašė „Paskutiniu metu krikščionys demokratai ir socialistai liaudininkai derasi dėl kompromiso. Kalbama, kad pastarieji siūlo Jono Vileišio kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. [...] Vileišis būtų vienas geriausių kandidatų, mat jis švarus, populiarus, drąsus, gerbiamas žmogus, žinomas visoje šalyje, o jo vardą mielai mini tiek lietuviai, tiek kitataučiai, gyvenantys šalyje.“ Vėliau, tarp partijų pradėjus derinti Prezidento kandidatūrą, paaiškėjo, kad krikščionių demokratų partijos kandidatas A. Stulginskis netiko liaudininkams, o liaudininkų kandidatas J. Vileišis kategoriškai netiko krikdemams. Buvo atmesta ir A. Smetonos kandidatūra, kaip netinkanti liaudininkams. Tačiau galimais kandidatais buvo paminėti E. Galvanauskas, T. Naruševičius ir A. Krikščiukaitis. Vis dėlto kompromisine kandidatūra buvo pasirinktas P. Leonas; apie jį gana kritiškai atsiliepė M. Riomeris: „Taip, berods jis taps Prezidentu. Leonas nėra Lietuvai nusipelnęs žmogus, nėra rimtas, vertas pagarbos. Taip, jis nekvailas, nors karštakošis, labai nekantrus, nekartą įsitikinau, kad dar labai aršus ir kartais nemalonus. Faktas – jis nesusitepęs, nenusikaltęs, tačiau nacionalistas, pasiduoda politinėms srovėms [...]. Leono, kaip kandidato į prezidentus trūkumas yra tas, kad jis nemoka užsienio kalbų (supranta vokiškai ir prancūziškai, bet praktiškai nekalba).“
Šaltinis: Istorinė LR prezidentūra Kaune
Iliustracijos šaltinis: LCVA

27/03/2024

Su Teatro diena, mielieji !!! 🎭

Prezidento Antano Smetonos laikotarpiu kultūros srityje prioritetas buvo skiriamas švietimui ir teatrui. Teatras buvo globojamas kaip ypatingas kultūros židinys, nes jo repertuaras geriausiai tarnavo tautiškumo sklaidai ir tautos auklėjimo tikslams.
Prezidentas Antanas Smetona iki išnaktų diskutuodavo su taupiuoju finansų ministru Juozu Tūbeliu, kuris priekaištavo, esą, neracionalu Valstybės teatro išlaikymui skirti po 2,5 mln. litų kasmet, apkarpius kitų kultūros įstaigų biudžetus.
Rež.Borisas Dauguvietis taip įvardyjo pagrindinius teatro uždavinius: gaivinti mūsų tautą, kad po artistų vaidybos, žmonės panorėtų ir daugiau, ir sėkmingiau dirbti, skatinti didžiavimąsi, kad esame lietuviais !
Tad to linkime visiems, tiek scenoje, ar prie jos esantiems, tiek mylintiems teatrą žiūrovams!

11/03/2024

Su kovo 11 🇱🇹! Teplevėsuoja amžinai!!!

17/02/2024

1918 m. vasario 17 d., visuomenininkės ir moterų teisių gynėjos išėjo į Kauno gatves, reikalaudamos kooptuoti (įtraukti) moteris į Lietuvos Tarybą.
Moterys Tarybai įteikė peticiją, surinkusią apie 20 000 parašų. Ja reikalauta, kad Lietuvos Taryba „kooptavimo keliu pakviestų savo tarpan moteris, kurios dalyvautų visuose jos posėdžiuose ir darbuose.

Peticija iškelto tikslo nepasiekė, tačiau jau 1918 m. lapkričio 2 d. Laikinojoje Konstitucijoje moterims buvo suteikta rinkimų teisė. Šiuo klausimu Lietuva buvo viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje, o tai – neabejotinai moterų solidarumo ir sutelktumo rezultatas.

Vytė, Nacionalinės emancipacijos dienos simbolis, autorė – Shaltmira, dizainas – Gabijos Bubnytės.

16/02/2024

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena💛💚♥️!

Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu

Fotografė Aleksandra Jurašaitytė
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6

15/02/2024

svetur, Prahoje
Čekijos lietuvių bendruomenė

Prahoje gavome karališką dovaną — beveik 4 valandų ekskursiją! Ačiū nuostabiai profesionaliai gidei Danutei Reichovai!

Ogi čekų ir lietuvių ryšiai siekia labai senus laikus! Jau apie 1380 metus Karolio IV įsteigtame Prahos universitete studijavo pirmieji lietuviai. Lenkijos karalienė Jadvyga 1397m. Prahoje įkūrė lietuvių studentų teologijos kolegiją. Kryžiaus žygių prieš husitus ir derybų dėl Čekijos sosto metu Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas į Čekiją pasiuntė savo atstovą Žygimantą Kaributaitį, kuris atvykęs su savanorių kariuomenės būriu, padėjo husitams.
Vytauto brolis Butautas 1370–72 gyveno Čekijos karaliaus Karolio IV dvare Prahoje, buvo dešiniąja imperatoriaus ranka. Iš jo gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.

Vyriausias Jogailos sūnaus Kazimiero sūnus Vladislovas II 1471 m. tapo Čekijos karaliumi ( nuo 1490 m. ir Vengrijos karalius) ir valdė iki savo mirties 1516 metų!

15/02/2024

svetur Prahoje

Artėjančias 106-ias Lietuvos valstybės atkūrimo metines sutikome drauge su Prahos lietuviais. Susitikimas vyko be galo gražioje šv. Vaitiekaus bažnyčios salėje. Ir nors buvome girdėję, kad bendruomenė — negausi, tačiau salė prisipildė žiūrovų, o tokios atmosferos, kokia tvyrojo spektaklio metu, seniai nebuvome patyrę!
Dėkojame Lietuvos ambasada Prahoje / Embassy of Lithuania in Prague , Čekijos lietuvių bendruomenė, Lietuvos garbės konsului Sauliui Bazevičiui.
Labai ačiū bendruomenės pirmininkui p. Tomui Krasauskui ! Beje, jo įkurtoje kino mokykloje “ Prague Film School” jau 20 metų sėkmingai mokosi studentai iš viso pasaulio! O mums labai pasisekė, spektaklio apšvietimas buvo absoliučiai profesionalus 😊!
Ačiū ambasados darbuotojai Silvijai Kloudovai! Ir už skanią kavą☕️!
“Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga”.
XIX a. lietuvių švietėjas Mikalojus Akelaitis
💛💚♥️

15/02/2024

svetur, Prahoje

25/01/2024

06/01/2024

Labdaros baliai – neatskiriama Laikinosios sostinės kultūrinio pulso dalis. Labdarystė tarpukariu plėtota visus metus, tačiau labdaros balių ypač padaugėdavo tarp Kalėdų ir Užgavėnių. Šis laikas vadintas balių sezonu.

1930 m. spaudoje apie šį laikotarpį buvo rašoma: „Kaip tik baigiasi mėsėdas, ūžia visas Kaunas. Ar jauni, ar senas diedas sukasi kaip jaunas…“, „Taip ir eina per sezonus baliai, arbatėlės… Mat lietuviškas fasonas ruošti vakarėlius…“

Labdaringos akcijos ir renginiai pradėti rengti jau pirmaisiais nepriklausomybės metais. Kuriant jauną valstybę lėšų stigo daugelyje sričių, tad buvo sugalvojama įvairių rinkliavos tikslų: remiami nepriklausomybės kovose dalyvavę kariai, karo invalidai, beglobiai vaikai, neturtingi studentai, seneliai, įvairių organizacijų veikla, besikuriančios meno institucijos ar net Lietuvos laivyno kūrimas.

Pagrindinis balių sezono pobūvių tikslas buvo surinkti lėšų labdarai. Be to, juose buvo galima neoficialiai aptarti reikalus, susitikti su aukštais pareigūnais, įgyti jų prielankumą, pavyzdžiui, kad ir gerai pasirodžius per šokius.

Tokie neoficialūs susitikimai buvo ir puiki proga išgauti reikiamos informacijos. Matyt, ne veltui prezidentą Antaną Smetoną į užsienio pasiuntinybių pobūvius dažnai lydėdavo žmona, dukra bei adjutantas. Prasidėjus šokiams jam būdavo nurodoma pašokdinti užsienio pasiuntinių damas ir šokant sužinoti iš jų kuo daugiau gandų.

Kvietimus gavusiems asmenims kartais būdavo prirašomas ir pageidautinas aprangos kodas. Pavyzdžiui: „Rūbai vyrams – smokingas, frakas arba uniforma, moterims – baliaus suknelės arba tautinis kostiumas.“

26/12/2023

Su šventėmis, brangieji🎄😇! Sugrįžtančios šviesos !

Kalėdų eglutė, Boleslawos Zdanowskos nuotr., 1930 m., Vilnius ( iš wilnoteka.lt)

26/11/2023

Ignalinoje
Kaimynų teatrų festivalis vyko visą dieną- nuo 13 h iki 21 h. Tai nerimavome, ar žiūrovai nepavargs iki mūsų, pačio paskutinio, 19 h prasidėsiančio spektaklio, ar jų beliks ?
Pasirodo, šis festivalis vyksta ( su trumpute pertrauka) jau 30 kartą! Čia tai bent tradicijos! Nenuostabu, kad žiūrovų mūsų spektaklyje ne tik, kad buvo gausu, jie buvo patys geriausi, apie kokius gali svajoti 😃! Klausantys, reaguojantys, dalyvaujantys spektaklyje! Daug jaunimo- savanorių, kurie pasitiko ir padėjo ( sunešti dekoracijas, rekvizitą ir t.t.) ! Grimerinėj jau laukė kava su vaišėmis!
Smagu, kad Ignalinoj taip mylimas teatras!
Dėkui visiems, vakar buvusiems, pakvietusiems ir žiūrėjusiems💕

25/11/2023

Keliaujame į Igno ir Linos meilės miestą :)
Legenda byloja, kad ten, kur dabar tyvuliuoja Ilgio ežeras, senovėje stovėjusi kunigaikščio Budrio pilis. Ir turėjęs jis devynis sūnus ir gražuolę dukrą Liną. Užpuolus šį kraštą kryžiuočiams, išėjo Budrys su sūnumis į karą ir negrįžo. Lina liko krašto ir pilies valdove. Likimas lėmė jai pamilti vieną iš kryžiuočių belaisvių – Igną. Žmonės smerkė Liną už meilę kryžiuočiui ir vestuvių dieną juos prakeikė. Perkūnas pagailėjo įsimylėjėlių- leido jiems apsigyventi ežero dugne. Slinko amžiai, o žmonės vis girdėdavo sklindančią Linos raudą. Suprato, kad Linos ir Igno meilė tebegyva. Ir kuomet tarp gražiųjų ežerų ir kalvų atsirado nedidelis miestelis, žmonės jį pavadino Ignalina, kad amžiais minėtų nepaprastą Igno ir Linos meilę. Ilgio ežero šlaite žiemą ir vasarą trykšta šaltinėlis. Jo vanduo skaidrus kaip ašara. Tą šaltinėlį žmonės vadina Linos ašaromis.

KAIMYNŲ TEATRŲ ŠVENTĖ jau šį šeštadienį🤩

❗️Dalinamės šiek tiek pakitusia festivalio programa ☺️

17/11/2023

Vakar “ Šimtmečio moterys” vaidino…premjerą😃! “Įtraukėme” į spektaklį šaunią moterį, pirmąją lakūnę Lietuvoje, Antaniną Liorentaitę! Ji pirmoji iššoko parašiutu 1936 metais, ir būtent Tauragėje, aviacijos šventėje!
Viename interviu Antanina Liorentaitė yra pasakojusi, kaip tuomet buvo žiūrima į moterį lakūnę:
- “ Ko jūs, bobos, lendat į aerodromą? Eikit puodų mazgot, kas jums ir pritinka!””

17/11/2023

16/10/2023

svetur, Taline

Lietuviai ESTIJOJE. Lithuanians in ESTONIA

"Istorija- laiko priešininkė, didžių darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamoka dabarčiai bei įspėjimas ateičiai". Migelis de Servantesas

Citata, perskaityta knygoje, rastoje ant stalo Lietuvos ambasados patalpose, kuriose mums, besilankant Taline su istoriniu spektakliu, buvo suteikta garbė apsistoti 🙂.

Spektaklį rodėme nedidukėje salėje, buvusio vienuolyno patalpose prie šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios. Fantastiška atmosfera! Nuostabi publika! Labai ačiū p. Rita Kuzminiene už rūpestį ir globą! Ir nors sekančią dieną lietus pylė kaip iš kibiro, be galo dėkingi Rimutei ir Rugilei, kurios mums padovanojo karališką ekskursiją po viduramžių Taliną! Nuo šiol esame įsimylėję šį miestą !

15/10/2023

svetur, Taline

13/10/2023

Prieš iškeliaujant iš fantastiškojo Helsinkio😇
Suomijos lietuvių bendruomenė - SLB
svetur

12/10/2023

svetur, Helsinkyje

Štai tokiame gražiame pastate įsikūrusi Lietuvos respublikos ambasada Suomijoje. Ir puikios lietuvių bendruomenės Suomijoje dėka, šiandien, šiame pastate, parodėme spektaklį.
Džiugu, kad net ir labai spaudžiamas laiko, spektaklyje apsilankė ambasadorius Giedrius Kazakevičius. Dėkojame ministrei patarėjai Irenai Vedrickaitei už globą!
Ačiū bendruomenės pirmininkui p. Vytautui!
Gera žinoti, kad lietuviai, kad ir kur begyventų, yra …lietuviai 💛💚❤️! Suomijos lietuvių bendruomenė -

01/09/2023

Su Mokslo ir žinių diena!
Bet štai tarpukariu mokslo metų pradžios šventė buvo sureikšminama daug mažiau.
Tėvai, kuriems reikėjo vaikų pagalbos ganant gyvulius ir kituose ūkio darbuose, ne itin troško skubėti išleisti vaikus į mokyklą, tad dažnai mokslai prasidėdavo tik lapkričio pradžioje. Būdavo, ir kad rugsėjį-spalį į mokyklą eidavo tik pavieniai vaikai.
Tokia situacija lėmė, kad mokslo metų pradžios data apskritai nebuvo laikoma itin svarbia švente. Populiaresnės mokyklose buvo kalendorinės šventės – Velykos, Kalėdos ar Naujieji metai. Taip pat daug mokyklų švęsdavo Motinos ir Tėvo dieną.
Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. Lietuvoje buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos ir 16 vidurinių mokyklų, taip pat apie tūkstantį pradžios mokyklų.
O jau 1940 m. Lietuvoje veikė 91 gimnazija (iš jų 19 tautinių mažumų), 27 progimnazijos (iš jų 5 tautinių mažumų), daugiau negu 2700 pradinių mokyklų.
Humanitariniams dalykams tarpukario gimnazijose buvo skiriamas didesnis dėmesys negu tiksliesiems: jiems skirtas dėstymo valandų skaičius buvo maždaug 2,5 karto didesnis.
Gimnazijos mokymo planą sudarė net 16 dalykų: tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ir dainavimas.

Nuotr. epaveldas.lt

10/04/2023

🌞🌿🐣
XVIII-XIX a. sandūroje aukštuomenės vakarėliais garsėjo Kremeneco seniūno Tado Čackio namai. Šeimininkas buvo smagaus bei linksmo būdo; tai, beje, ir rimtas mokslininkas istorikas, licėjaus įkūrėjas.

Kartą per antrosios Velykų dienos pobūvį jis svečių pramogai pasiūlė suvaidinti „istorinius įvykius“. Ir reikėjo atspėti, ką iš žinomų istorijos faktų pavaizduotų vienas ar kitas vakarėlio dalyvis. Pats šeimininkas su kaimynu sutarė parodyti Enėjaus pabėgimą iš degančios Trojos. Herojus juk gelbėjosi su visa šeima, o seną tėvą išnešė ant savo pečių.

Tai štai, atsiveria svetainės durys, į vidų žengia sulinkęs kaimynėlis, ant kurio sprando užsirioglinęs storulis seniūnas. Svečiai ilgokai tyli, niekas nesiryžta spėti, bijodamas suklysti. Pagaliau grafas Pilypas Pliateris flegmatiškai prataria: „Ak, žinau! Tai mūsų Viešpats Kristus į Jeruzalę ant asiliuko įjoja!“. T. Čackis prapliupo juokais, o suplukęs kaimynas bloškė jį žemėn. Bildesį nustelbė tikrai homeriškas visų susirinkusiųjų kvatojimas.

Iš etnologo Liberto Klimkos pasakojimo.

Gražios antrosios Velykų dienos!!!🌞🌿🌻

Foto: Velykos grafų Kosakovskių Vaitkuškio dvare. Sveikinimai ir pasidalinimas į daugelį dalių supjaustytu margučiu.
M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

08/04/2023

Su Atgimimu, su nauja pradžia, su saule, brangieji !!!🐣🌻🌞

O kaip gi Velykas švęsdavo, kokias vaišes ištaisydavo LDK dvaruose?
Prisikvietęs į savo Derečino dvarą daugybę svečių, vaivada Sapiega ( XVIII a. pr.) ištaisė tokį stalą. "Pačiame centre – visas keptas ėriukas su vėliavėle, vaizduojantis Agnus Dei. Šio patiekalo pasiūlyta tik patiems garbingiausiems svečiams, damoms ir dvasiškiams. Milžiniško stalo kampuose – keturi kepti ant iešmo šernai, vaizduojantys metų laikus. Aplinkui stalą – dvylika dideliausių dubenų su visokiausia rūkyta žvėriena. Tai dvylika mėnesių.

Didžiausių džiovintais vaisiais paskanintų pyragų – ir plokštainių, ir mozūrų, ir žemaitiškų; iš viso jų buvo 52, sulig savaičių skaičiumi metuose. Mažesnių pyragėlių patiekta 365, – visiems aiški šio skaičiaus prasmė. O gražiausių margučių krepšeliuose gulėjo net 4380 – tiek šviesių valandų metuose. Velykų puotoje buvo minimas pilnas metų ratas, tai byloja apie tuomet dar neužmirštą senovinį paprotį laiką skaičiuoti nuo pavasario."
Iš etnologo Liberto Klimkos pasakojimo.

Stiprių margučių 🙂 !

Foto: Grafų Pšezdieckių velykų stalas Rokiškio dvare. Rokiškio krašto muziejaus nuotrauka.