09/06/2020
Sharing a series of posts on sustainable floral design in Lithuanian language. This time on cut flowers industry, it's wastefulness and possible alternatives.
Tęsiu seriją apie tvarumą floristikos industrijoje antra tema - kokios gėlės naudojamos, iš kur ir kaip jos atkeliauja, kaip visa tai prisideda prie tvarumo problemų ir kokios alternatyvos bei sprendimo būdai.
Prisipažinsiu, šia dalimi domėdavausi kur kas mažiau, ji rodosi daug platesnė už komponavimo priemonių temą ir, jei nuoširdžiai, daug labiau gluminanti ir verčianti susimąstyti. Taip pat, pačiai trūksta daugiau žinių, terminų, tai vėlgi, jei kas esate gudresnis, patarkit, pataisykit.
2️⃣ GĖLIŲ KILMĖ IR KELIONĖS
❌ Problema:
Dauguma gėlių, kurias perkame specializuotose gėlių parduotuvėse, maisto prekių parduotuvėse ir gėlės, kuriomis dekoruojami renginiai, yra importuotos. Didžiausi skintų gėlių ūkiai, iš kurių importuojama, yra Kenijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Olandijoje ir kt. Gėlės kelionė nuo ūkio iki galutinio vartotojo yra labai ilga ir sudėtinga, kadangi skintas žiedas turi nukeliauti tūkstančius kilometrų puikios kokybės, nesutrintas, nesubraižytas, ne leisgyvis ir pasiruošęs šokti tiesiai į pvz. nuotakos puokštę. Pamėginkit jūs taip atvaryt į vestuves tiesiai po kokių 14 val skrydžio. Per metų metus kelionės buvo tobulinamos, trumpėjo, gerėjo jų kokybė ir visa tai išsivystė į rimtai sustyguotą procesą. Dabar liko pasirūpinti [tik] socialinėmis ir tvarumo problemomis.
Trys dažniausiai minimos problemos, su kuriomis susiduriama šiame procese:
✅ Transportavimo ir šiltnamių aprūpinimo tarša
✅ Pesticidai
✅ Netinkamos darbo sąlygos
Plačiau apžvelgsiu dvi pirmąsias. Jokiu būdu nemanau, kad prastos darbo sąlygos gėlių ūkiuose bei visoje susijusių veiklų grandinėje yra pateisinama ar turėtų būti toleruojama. Šią temą truputį užkabinsiu pesticidų dalyje, bet tema yra tokia begalinė ir plati, kad gal geriau kada pavyks kokią atskirą apžvalgą padaryti.
Transportavimo ir šiltnamių aprūpinimo tarša:
⚠️ Transportavimas kaip ir aišku visiems - gėlės keliauja milžiniškas distancijas lėktuvų, laivų, vilkikų pagalba, čia ir susidaro dalis žalos gamtai.
⚠️ Tam, kad ūkiai spėtų atliepti didžiulį skintų gėlių poreikį, jas augina ne tik ten, kur klimatas leidžia, tačiau ir ten kur saulėtų dienų gerokai mažiau. Nors ką čia kalbėti apie klimato leidimą kažkam kažką daryti, pastaruoju metu, matyt, kur kas saugiau daugumą turinio šiltnamy auginti. Šiltnamiams apšildyti neretai naudojamos gamtinės dujos, taip pat jų priežiūrai reikalingi dideli elektros kiekiai. Tad čia taip pat kyla nemažai taršos problemų ir rizikų.
Pesticidai:
⚠️ Tam, kad išlaikytų aukštą skintų gėlių kokybę, kurios visi taip trokšta, ir apsaugotų augalus nuo įvairių kenkėjų ar ligų, ūkiai naudoja trąšas ir pesticidus. Visa tai nesunkiai patenka į dirvožemį, į vandens šaltinius bei juos teršia.
⚠️ Kita problema, kurią sukelia pesticidų naudojimas, yra jų neigiamas, toksiškas poveikis vabzdžiams, pernešantiems žiedadulkes (kad ypač daug bėdų turi bitės, jau niekam nebėra naujiena).
⚠️ Trečia problema yra pesticidai, patenkantys ant floristikos industrijoje dirbančių žmonių rankų. Pabaigoj pasidalinsiu keletu šaltinių, kad neskambėtų, kad čia “britų mokslininkai ištyrė”, tačiau pesticidų koncentracija ant skintų gėlių yra bene tūkstantį kartų didesnė, nei ant maisto produktų. Suprantama, kad maisto produktų paskirtis kita, tačiau bent 90% toksiškų medžiagų būtų galima išvengti, jei dirbantys su skintomis importuotomis gėlėmis, mūvėtų tinkamas pirštines, dažniau plautų rankas. O pirštinių mūvėjimas, mano ir jūsų, mieli skaitytojai, didžiulei nuostabai, nėra jokia įprasta praktika floristikoje.
🔔 Sprendimas:
🌱 Čia gal tiesiog pradėsiu nuo pasiūlymo visiems floristams. Kad jau pandemija mus išmokė dažniau plauti rankas ir dėvėti gumines pirštines, tęskime tai ir toliau, ir ateities kartoms papasakokime. Įsivaizdavimas, kad gėlių neišeina pajausti per pirštines yra šiokia tokia iliuzija, kuri nėra verta sveikatos problemų, kurias gali sukelti toksiškos medžiagos, nugulusios ant rankų.
🌱 Idealu, jei skintų gėlių ūkiams ateityje atsirastų daugiau pesticidų kiekių kontroliavimo, žymėjimo, reguliavimo ar pan. Taip pat pagelbėtų daugiau informacijos apie tai, kaip ūkiai sprendžia (jei sprendžia) tvarumo problemas (socialines taip pat!) Tai leistų aiškiau suprasti, iš kokių ūkių perkamos gėlės ir leistų rinktis labiau etiškus, mažiau taršius ar net ekologinius ūkius, jei pirkėjai yra pasiruošę mokėti.
🌱 Kviečiama dairytis vietinių ūkių, kurie leistų trumpinti gėlių keliones. Negaliu nepaminėti Serenada Skinamų Gėlių Ūkis ir Gėlių Upės Ūkis, kurie įnešė vietinių ūkių judėjimą į Lietuvą ir teikia kokybiškas skintas gėles.
🌱 Rinkitės gėles pagal sezoną - tai leis ir gauti kokybiškesnes gėles iš arčiau, ir sutaupyti.
🌱 Didelius kiekius skintų gėlių perkančios parduotuvės (maisto prekių parduotuvės, dideli gėlių salonai) galėtų taip pat taikyti aukštesnius standartus/reikalavimus produkcijai arba daugiau pirkti iš vietinių ūkių.
🌱 Pirkėjai visuomet gali teirautis floristų, iš kur atvyksta jų gėlės, ar parduoda vietines gėles. Profesionaliai auginti skintas gėles reikia daugybės pastangų, tad nesitikėkite, kad vietines gėles gausite pusvelčiui. Tvarių bei etiškų ūkių produkcija kartais gali kainuoti ir brangiau, bet tai turi aiškią prasmę ir priežastis.
🌱 Nedideliems poreikiams galima ir patiems auginti tam tikras gėles.
🌱 Dabar ką daryti dėl bičių ir kitų vabzdžių? Kol kas galvoj sukasi tik: sodinti žydinčius medžius ir krūmus, bombinti nenaudojamus laukus polinatoriams patraukliomis gėlėmis ar bent paremti organizacijas, kurios gelbėja bites ir kitus žiedadulkėms neabejingus vabzdžius, rūpinasi gamtos išsaugojimu.
🌱Gal dar turit idėjų?
🌎🌍🌏 Pamąstyti yra apie ką. Ir nesupraskite manęs klaidingai, nesu prieš importuotas gėles. Dievinu egzotinius augalus, kurie pas mus turbūt niekada neaugs, lygiai taip, kaip mėgstu vaisius, kurie pas mus nenoksta ar jūros gėrybes, kurios pas mus negyvena. O kur dar į problemų sąrašą neįtrauktos krūvos dažytų gėlių, vaivorykštės spalvų gipsofilijų, balintų gėlių, cukruotų ir pablizgintų gėlių. Čia turbūt dar į atskiras kategorijas išsiskirstytų. Aš pvz. negaliu nieko sau padaryti, man labai gražu bronzinės spalvos šparagų šakos. Ar egzistuoja nekenksmingi purškiami dažai?
Turbūt kiekvienu atveju mums reiktų atsakyti sau, koks mūsų santykis su šiomis problemomis. Kiek mums svarbu prisidėti prie jų sprendimo, ką mes galime padaryti kaip pirkėjai, kaip floristai. Ar jau galime sau leisti svarstyti apie pirkimą iš mažiau taršių, etiškesnių ūkių, ar pirkėjas pasiruošęs mokėti? Ar tenkina vietinių ūkių kokybė ir pasirinkimas, ar galime jiems kažkuo padėti? Atsakyti į šiuos klausimus anksčiau ar vėliau, turbūt, reikės, nes pasaulis juda tvarumo link. Gal ir nedideliais žingsniais, bet kryptingai. O kol nuspręsim, užsidėkim, prašau, gumines pirštines.
(keletas šaltinių: https://bit.ly/3dNONgA, https://bit.ly/2YhcAPp, https://bit.ly/2XGQozc, https://bbc.in/3cO0djc, https://bit.ly/37adeT6)
