20/09/2021
Geriems dalykams reikia laiko. Mūsų jausmams ir pojūčiams reikia „prisirpti”. Išlaukti momento, kai didžiausią malonumą norisi nuraškyti nei per anksti, nei per vėlai. Pačiu laiku, savo laiku. Mūsų meistriškai sukurtiems desertams ir tortams reikia ilgų valandų darbo, įkvėpimo, kruopštumo ir menininko gyslelės. „Prisirpom” tortams naudojamos tik natūralios, tikros, gerai prisirpusios uogos, kiti natūralūs produktai, todėl jie tokie nepaprastai skanūs, nuoširdūs ir tikri. Tiek juos gaminti, tiek ir ragauti, reikia lėtai, besimėgaujant, su pirmu kąsniu besiruošiant sugerti svaiginančiai saldų, ir kartu lengvą ir gaivų, “prisirpusį” kiekvieno kąsnelio skonį…
Tam, kad prisirptų sultingas vaisius, ar uoga, reikia giliai įsigeriančios šilumos, gal net karščio… ir viską persmelkiančios saulės šviesos, pavirstančios į sirupu varvančias natūralių uogų sultis ant ką tik iškepto biskvito, ar karamelės saldumo torto pagrindo… Ir visai nesvarbu, ar tai kuris nors rausvai avietinis grožis, miško samanomis kvepiančios mėlynės, tolimų kraštų besiilgintis pasifloras, ar išdidus Napoleonas…Nemažas gabalėlis tikro, natūralaus, burnoje tirpstančio torto, gali pakeisti požiūrį į gyvenimą, ar bent jau į tą dieną. Diena tampa lyg viena tų saulėtų vasaros dienų, su saulėje įšilusiomis, ką tik prisirpusiomis serbentų kekėmis prie sodybos tvoros, ar sirupu varvančiais, prisirpusiais vasaros vakarų kaime saulėlydžiais. Tokie gali būti desertai… „Prisirpom” leis pajusti, kaip grįžta gyvenimo skonis, kvapai ir spalvos, viskas aplink tarsi užsilieja kvepiančių uogų sirupu ir pasidengia puraus kremo pusnimis. Tada norisi ištarti – „...prisirpom”.
„Prisirpom“ savo dienos malonumui ir gyvenimo džiaugsmui… „Prisirpom” apsikabinimui su pasiilgtu vaiku, ar geriausios drauges juokui. „Prisirpom” trankiam vakarėliui, ar ilgiems vakarams, kai buvimas kartu toks pat natūralus, malonus ir savas, kaip ką tik paruoštas tortas, ar elegantiškas desertas, visu gražumu sirpstantis naujos mūsų desertinės vitrinoje.
